Augti

Man visą laiką buvo vasara. O jam buvo šiandiena ir rytojus. Ir rytoj jis gamins vakarienę, todėl šiandien visko perka tik tiek, kiek ryt bus suvalgyta, ir dar kolos, nes dabar yra troški vasara.

Kitą dieną atėjo draugai bei nepažįstami ir vakarienei suvalgėm mano sielą. Daug galvojau apie vakar ir užvakar, todėl mažai kalbėjau ir daug juokiausi. Tuščia jos. Ataugs, kaip atauga plaukai, atmintis, polipai kaip atauga. Eisiu gatve ir užkliūsiu už išsidriekusios sielos, per ilgo šešėlio. Bet taip bus vėliau, nes augimas susijęs su valgymu, o aš vis dar soti po paskutinės vakarienės.

Šiandien ateinu pas brolį ir sakau. O jis sako: „Nesakyk.“ Bet aš: „Aš dar niekada nebūsiu mama ar žmona, nes dar niekada neužaugau. Bet esu tikra moteris, nes dažnai jaučiuosi dėl daug ko kalta.“ Ir mane pakrikštyja: „Tu esi tikra moteris. Kas dar?“ O dar aš išmokau važiuoti dviračiu be rankų, žiūrėk, mama!