Jau visą savaitę neskaitau horoskopų, todėl nežinau – gera
šiandien diena ar netikusi. Pasakiau bendradarbiui, kad lankau Tailando boksą,
pažiūrėjo taip keistai ir sako: „Kai turėsiu daug dukryčių, jos visos lankys
pramoginius šokius.“ Nebekalba su manim. Tai skambinu tada į banką ir kalbu su
banko moterimi. „Gal norėtumėte Mylimiausios kortelės?“ Sutrinku: „Atsiprašau?“,
„Mylimiausios kortelės.“
Ką tik įvyko kai kas nemalonaus – sakinys gimtąja
kalba neturėjo prasmės. Padedu ragelį. Darau atsispaudimus, bet išeina
prisispaudimai. Tamsią naktį, kai niekas nemato, išsiaiškinu, kad su
Mylimiausia kortele sutaupyčiau tūkstantį pinigų, valgyčiau šaltibarščius ir
Lietuvos krepšinio rinktinė visada laimėtų - gerai ten, kur manęs nėra. O tuo tarpu
Berlyno virtuvėj ant palangės išdygo citrinos – viena, dvi, o vėliau dar dvylika. Po
nepakeliamo karščio pasipylė liūtis. Ir dar girdėjau tokią istoriją: ateina į
draugo gimtadienį, jubiliejus, o ten – laidotuvės. Tikram karste guli gyvas
jubiliatas ir nejuda, o draugai rimti: „Geras draugas buvo, nors ir
prasiskolinęs, padla.“ O kai visi švęsti išėjo, tai neištvėrė ir numirėlis –
prisikėlė ir šoko su draugais per naktį, skambėjo gyva muzika.
Ant pasakotojo kaklo – mažytė kaukolytė, kriauklinė, iš Meksikos. Gerai, kad po vakarėlio nesusitvarkė, paliko maisto ir gėrimų mirusiems užkąsti, atsigaivinti. Nieko tokio, kad naktį visos katės juodos.
O Mylimiausia kortelė man būtų ta su krūva pinigų:
pramuši ledą - randi sidabrą, pramuši sidabrą - randi auksą. Blogai, jei danguje taip, kaip ir žemėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą